Teisininku paslaugos - Naujienos

Teismas prieš kelis metus priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui, ar galima teismo priteistą išlaikymą vaikui padidinti ar sumažinti bei kur kreiptis ?

Sun, 10 Mar 2019 14:32:00 +0000

Pažymėtina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu MMA (nuo 2019-01-01) yra 430,00 Eur, todėl kiekvienam iš tėvų tektų mokėti vaiko išlaikymui po 215 eurų.
Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 str. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).

Nelaimingas atsitikimas darbe, kam kyla atsakomybė, darbuotojui ar darbdaviui ?

Sun, 10 Mar 2019 14:27:00 +0000

Tais atvejais, kai žalą sukelia didesnio pavojaus šaltinį naudojęs darbuotojas, atsakomybė be kaltės pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį kyla darbdaviui, nes jis, o ne darbuotojas laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju.

Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje ieškovas prašė priteisti iš buvusio darbdavio dėl nelaimingo atsitikimo darbe (medžio pjovimo staklėms sužalojus ranką) patirtos žalos atlyginimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 konstatavo, kad už didesnio pavojaus šaltiniu (medžio pjovimo staklėmis) padarytą žalą atsako darbdavys, nes jis nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės, neįvertino profesinės rizikos darbo vietoje, dėl to nenumatė ir neįgyvendino prevencinių priemonių rizikai šalinti ir mažinti – neįrengė automatinio staklių stabdymo įtaiso.

Kreditoriai neturi teisės reikalauti, kad įpėdiniai, priėmę palikimą pagal apyrašą, patenkintų jų reikalavimus ne iš paveldėto turto, o iš įpėdinio asmeninio turto.

Wed, 28 Nov 2018 16:36:00 +0000

Civilinėje byloje (Nr. e3K-7-315-915/2018) buvo sprendžiamas klausimas, ar palikimą pagal apyrašą priėmusio įpėdinio atsakomybė ribojama paveldėtu turtu ar paveldėto turto verte. Antstolė buvo sudariusi paveldimo turto apyrašą, pagal kurį paveldėto turto vertė buvo daugiau nei 12 tūkst. Eur. Iki palikimo atsiradimo palikėjas turėjo didesnę skolą. Iš palikimą priėmusios įpėdinės – jo žmonos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) prašė sumokėti susidariusią nepriemoką – daugiau nei 78 tūkst. Eur, tačiau įpėdinė atsisakė tai padaryti. Įpėdinė siekė sumokėti kreditorei tik turto apyraše nurodytą 12 tūkst. eurų atitinkančią paveldėto turto vertę, tuo tarpu VMI su tuo nesutiko ir nurodė, kad, realizavus paveldėtą turtą, galėtų būti gauta didesnė suma, iš kurios didesne apimtimi galėtų būti patenkintas VMI reikalavimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nurodė, kad kai palikimą priėmusiems įpėdiniams yra pareikšti kreditorių piniginiai reikalavimai, tokie reikalavimai paprastai yra tenkinami pinigine forma. Atsižvelgdama į tai, kad įstatyme neįtvirtinta pareiga realizuoti paveldėtą turtą, taip pat nėra nustatyta specialių atsiskaitymo su palikėjo kreditoriais bei paveldėto turto realizavimo taisyklių, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad įstatymo formuluotė „už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu“ reiškia tai, kad kreditoriai neturi teisės reikalauti, kad įpėdiniai, priėmę palikimą pagal apyrašą, patenkintų jų reikalavimus didesne apimtimi, negu yra vertas paveldėtas turtas. Kai įpėdinis siekia išsaugoti paveldėtą turtą ir pageidauja kreditorių reikalavimus tenkinti iš kitų lėšų, tokia įpėdinio teisė neturėtų būti ribojama su sąlyga, kad yra užtikrinama kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą tokia apimtimi, kokia yra paveldėto turto vertė. Tokiu atveju esminę reikšmę įgyja tikrosios paveldėto turto vertės nustatymas.

Pasisakydamas dėl paveldėto turto vertės nustatymo LAT atkreipė dėmesį, kad kai tarp palikėjo kreditorių ir įpėdinio nekyla ginčo dėl paveldėto turto vertės, įpėdinis gali išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldėtą turtą, sumokėdamas kreditoriams šalių susitarimu nustatytą paveldimo turto tikrąją vertę atitinkančią sumą. Jei vis dėlto šalys dėl paveldėto turto vertės nesutaria, išieškojimas vykdymo procese gali būti nukreipiamas į paveldėtą turtą. Tokį turtą įkainoja antstolis, prireikus gali būti pasitelkiami ekspertai. Jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms visiškai padengti, turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas. Ši norma sudaro teisinį pagrindą įpėdiniui išvengti paveldėto turto realizavimo ir išsaugoti paveldėtą turtą, sumokant turto arešto akte nurodytą sumą.

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Namas priklauso dviems bendraturčiams ir naudojimosi tvarka namu nenustatyta, ar galiu sudaryti nuomos ar panaudos sutartį su kitu asmeniu be bendraturčio sutikimo?

Sat, 18 Nov 2017 21:12:00 +0000

Dėl bendraturčio teisės sudaryti bendro daikto dalies nuomos ar panaudos sutartį ar nutraukti jau sudarytą, kai naudojimosi turtu tvarka tarp bendraturčių nenustatyta.

Vadovaudamasis CK 6.477 straipsnio 3 dalimi, 6.629 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 498-248/2016 konstatavo, kad bendraturtis jam tenkančią turto dalį gali išnuomoti (suteikti panaudai) tik tokiu atveju, kai tą dalį galima identifikuoti. Kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali išnuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, nuomos ar panaudos sutartis negali būti sudaryta. Priešingu atveju ne tik būtų neaišku, kokia turto dalimi ir kuriuo konkrečiai turtu (patalpomis, statiniais) gali naudotis tretieji asmenys, bet ir, vienam bendraturčiui įgyvendinant nuosavybės teisę, būtų pažeidžiama kitų bendraturčių teisė naudotis savo nuosavybe.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad, nesant nustatytos naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos, kai bendraturčių sutarimu visas bendrosios nuosavybės objektas sutartimi perduotas naudotis kitam asmeniui, sutartis gali būti nutraukta taip pat tik bendraturčių sutarimu, o tokio sutarimo nepasiekus – teismo tvarka. Tam, kad sutartis galėtų būti nutraukta tik dėl vienam bendraturčiui tenkančios turto dalies panaudos, būtina prieš tai nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką, nes tik nustačius tokią tvarką įmanoma įvardyti, dėl kurio konkretaus turto sutartis nutraukiama, o dėl kurio išlieka panaudos teisiniai santykiai.

Praleidau terminą palikimui priimti, ką daryti?

Sat, 01 Oct 2016 15:24:00 +0000

CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Dėl statybą leidžiančio dokumento, kai jis išduotas neparengus detaliojo plano, teisėtumo ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo

Sat, 06 Aug 2016 15:46:00 +0000

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7- 134-916/2016 konstatavo, kad statybos leidimas dėl ginčo inžinerinio statinio – naujo kelio – galėjo būti išduotas tik patvirtinto detaliojo plano, kuriame, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsniu, nustatomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, pagrindu. Kasacinio teismo vertinimu, Statybos įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas neapibrėžia situacijų, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas leidžiant statybą teritorijoje, kurioje apskritai nėra parengto detaliojo plano, nors toks turėjo būti parengtas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdų taikymo aspektu tokia situacija negali būti vertinama kaip savaime eliminuojanti galimybę per nustatytą terminą pašalinti procedūrų pažeidimus ir įteisinti statybas. Todėl, konstatavęs, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neparengus būtino detaliojo plano, teismas turi įvertinti, ar tokia statyba yra negalima pagal aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, ar tokia statyba prieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, ir tik pripažinęs, kad taip yra, taikyti ultima ratio neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą – statinio nugriovimą ar išardymą. Apžvelgiamos bylos kontekste išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: kai teismas savo sprendimu panaikina neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimą, spręsdamas dėl pasirinktino tokios statybos padarinių šalinimo būdo, privalo įvertinti ar statyba iš esmės yra galima pagal: pirma, galiojantį detalųjį planą (kai toks yra); bendruosius teritorijų planavimo dokumentus; specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (jei tokie yra būtini) ir, antra, ar tai neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tik įvertinęs išvardytas aplinkybes teismas gali pagrįstai spręsti dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdo, t. y. įpareigoti statytoją ar kitą įstatyme nustatytą asmenį nugriauti statinį, išardyti perstatytas ar pertvarkytas jo dalis, atstatyti statinį arba pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį. Kasacinis teismas taip pat sprendė, kad yra objektyvi būtinybė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai) keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią tais atvejais, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas neparengus privalomo detaliojo teritorijų planavimo dokumento, Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta išimtis negali būti taikoma ir statinys turi būti nugriautas, išaiškinant, kad Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata gali būti taikoma tuomet, kai yra nustatytos visos šios pirmiau išvardytos aplinkybės. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo ir perdavė ją nagrinėti iš naujo šiam teismui.

Dėl skolos priteisimo

Thu, 28 Jul 2016 20:45:00 +0000

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT)2016 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-469/2016 išaiškino, jog teismai, nagrinėdami ginčus, kilusius iš tarptautinio keleivių vežimo oru sutarties, kurią sudaro darbdavys, nupirkdamas bilietus į tarnybinę komandiruotę siunčiamiems darbuotojams, kai yra taikytinos Monrealio konvencijos nuostatos, turi taikyti ESTT 2016-02-17 sprendime Air Baltic Corporation (C-429/14) pateiktą išaiškinimą, kad Monrealio konvencija, be kita ko, jos 19, 22 ir 29 straipsniai, aiškintina taip, kad oro vežėjas, sudaręs tarptautinio vežimo sutartį su asmenų, vežamų kaip keleiviai, darbdaviu, atsako šiam darbdaviui už žalą, kilusią dėl skrydžių, kuriais pagal šią sutartį vyko jo darbuotojai, vėlavimo ir pasireiškusią kaip šio darbdavio patirtos papildomos išlaidos. LAT taip pat konstatavo, kad atsakovė Lietuvoje vykdo ūkinę komercinę veiklą, vežimo sutartis sudaryta dėl skrydžio iš Vilniaus, todėl Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ginčą pagal Monrealio konvencijos 33 straipsnyje nustatytas jurisdikcijos taisykles.

Dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų

Thu, 28 Jul 2016 20:35:00 +0000

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016 m birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 nurodė, kad sprendžiant dėl priteistino vaikui išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių sūnus lanko darželį, būrelius, specialių, didelių išlaidų reikalaujančių poreikių neturi; atsakovės pajamos yra mažesnės negu ieškovo; ieškovo turtinė padėtis po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, kuris priteisė iš jo po 300 Eur per mėnesį, neįsiteisėjus teismo sprendimui pasikeitė, jo gaunamos pajamos sumažėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sumažino išlaikymo dydį iki 200 Eur per mėnesį.